Bum bum bum ;)

Šiandien įmetu šį tą, kas tikrai nepatenka į mano "tradicinį", įprastą playlist'ą. Net nežinau, kas juose yra žavaus, bet mane užkabino :)

Taigi, pradedu nuo to, ką seniausiai žinau, seniausiai išgirdau - Burial - Archangel. Pirmas kartas - prieš porą metų, kai pasirodė Untrue (2007) albumas, bet tada net neatkreipiau dėmesio.





Gal dėl to, kad daug "buko byto", kuris praktiškai nei tylėja, nei garsėja, nei greitėja, nei lėtėja, nesikeičia, nesivysto. Bet kažkodėl šį kartą mane užkabino ir nieko negaliu padaryti :) Visai smagiai klausosi, tik kažkokia niūrią nuotaiką kuria..

Judam toliau. The Knife - Silent Shout (2006):





Šiaip šitas gabalas senesnis už Archangel, bet aš jį tik visai neseniai pirmą kartą išgirdau :) Hmm.. ir čia "bytas" gan stipriai išreikštas, bet ta sintetinė melodija taip skaniai per visą gabalą bėga... :)

Na, ir pabaigai, mano šios savaitės atradimas - Ploc Party - Zephyrus (2008). Tiksliau, ne tiek Zephyrus, kiek Zephyrus (Phase One Remix). Nes pirmiausia išgirdau remiksą ir pasidarė įdomu, koks gi buvo originalas. Taigi, remiksas:



Ir originalas:



Remiksas užkabino ne iš pirmo karto, bet kai Mariaus (Pookio) playlistas dar karta užsishuffle'ino, pagalvojau, kad gal ir visai smagiai skamba. Vėlgi niūroka, "bukas bytas", lyg ir niekas niekur nesivysto, bet kažkodėl kabina.

Su originalu buvo dar keisčiau :) Išgirdau, pagalvojau, kad visiškai be ryšio gabalas ir pamiršau, bet youtube tab'as liko neuždarytas. Po kiek laiko pasileidau pasižiūrėti kas gi taip be ryšio man pasirodė ir atradau truputuką žavesio :) Bet nedaug. Aš vis dar apimta prieštaringų jausmų :D Kažko labai stipriai man čia trūksta, kažkas labai be ryšio atrodo - kaip juodraštis. Tarsi pavysčius šitą idėją, būtų galima kažką tikrai neblogo gauti :) O kaip jums atrodo?

Smagaus klausymo,
Saulyte

P.S. papublish'inau post'ą ir prisiminiau dar vieną dainelę. Brainbug - Nightmare:



Kažkodėl man primena Spragtuką ;)

Nuobodus gyvenimas?

Ne tik tiems, kas nuobodžiauja truputis energijos savaitės pabaigai :) The Yeah Yeah Yeahs - Dull life:





Energingai apie nelaimingą gyvenimą Röyksopp ft. Robyn - The Girl and the Robot:



Ir apie tai, kad merginų geriau neerzinti ;) Imogen Heap - Angry Angel:



Skirtingi stiliai, bet visi savaip uždegantys:)

Skanaus,
Saulyte

Back in time. Visoms dviem savaitėms

Jau antrą savaitę mano gyvenime vyksta du gražūs dalykai:

1. nepaprasto grožio rytai - kylantis, kabantis virš pievų, kelio, įsipainiojęs medžių viršūnėse rūkas, apšviestas kylančios saulės ir vis dar nenusileidusio mėnulio. Beveik stebuklinga.
   
2. Pink Floyd - muzika, kuri asocijuojasi su vaikyste, kuri mane užburia, kartais įkvepia, kartais atneša liūdesį, bet visada visada žavi.

Apie antrąjį dalyką čia ir pakalbėsiu. Taigi, prieš porą savaičių nusprendžiau, kad pats metas susipažinti su Pink Floyd šiek tiek labiau nei iki šiol. Visas dvi savaites mano ausinėse sukosi diskografija. Bent jau tiek, kiek man pavyko rasti/gauti. Taigi, tai, kas skambėjo:

• The Piper at the Gates of Dawn (1967)
• A Saucerful of Secrets (1968)
• Soundtrack from the Film More (1969)
• Ummagumma (1969)
• Atom Heart Mother (1970)
• Meddle (1971)
• Obscured by Clouds (1972)
• The Dark Side of the Moon (1973)
• Wish You Were Here (1975)
• Animals (1977)
• The Wall (1979)
• The Final Cut (1983)
• A Momentary Lapse of Reason (1987)
• The Division Bell (1994)
• kažkoks kratinys dainų, kurių nėra kituose albumuose

Pasirodo, kad pirmųjų albumų nesu niekad girdėjus. Iki šiol Ummagumma buvo seniausia, ką girdėjau. Na, dabar jau nebe:)

Taigi, pradėjau nuo The Piper at the Gates of Dawn. Pirmiausia, atsirado pojutis, kad klausau muzikos iš praeities. Iš tų laikų, kad buvo the Beatles:) Ir kažkaip labai ne pinkfloyd'iškai šitas albumas nuskambėjo. Visai kitoks nei tikėjausi, kitoks nei buvau įpratus, tikrai ne The Dark Side of the Moon arba The Division Bell. Nuostabus atradimas - Interstellar Overdrive. Neprisimenu, kada paskutinį kartą gabalas man būtų sukėlęs tiek daug prieštaringų jausmų:) Pirma mintis - smagi pagrindinė temelė, gal truputį per daug chaoso. Antra mintis - fuuui!!! Kaip išsijungia šitas siaubas?! :D (Čia išgirdus kaip skamba paskutinės 1,5 min). Trečia ir paskutinė (kol kas) mintis - niam!:) Noriu paklausyti dar:)



Ausinės būtinos siekiant geresnio efekto;)

Judam po truputį toliau. A Saucerful of Secrets. Kažkodėl asociacijos su the Beatles tik dar labiau sustiprėjo. Iš kitos pusės, nežinau ar dėl to, kad "senų" Pink Floyd skambesys mano ausiai įprastesnis pasidarė, ar dėl to, kad jie iš tikrųjų po truputį vis kitaip skamba, bet šitas albumas jau primena man mano pažįstamus Pink Floyd:) Ir su kiekvienu albumu vis labiau:)

Kuo man be galo jie patinka - jų galima klausytis. Sėdėti ir klausyti. Nes jų muzika ateina, pasiima mano dėmesį už rankos ir nusiveda:) Kiekvienas garselis yra įžanga į kitą garselį, o šitas, savo ruožtu, į dar kitą. Man Pink Floyd muzika - tai visuma, kurioje nėra atsitiktinių arba nereikalingų garsų. Naaa, gal ankstyvoji kūryba nevisai tokia, bet aš kalbu apskritai;)

The Dark Side of the Moon - kažkas ypatingo, nepaprasto, o kartu ir visiškai paprasta. Wish You Were Here albumas mano galvoje įrašytas nuo pačios pradžios iki pat pabaigos. Kiekvienas garselis. Ir kiek tų garselių daug:) O kokie jie gražūs:)

Kol kas darau pertrauką ir grįžtu į mūsų laikus:) Apie pačią grupę galima pasiskaityti Wiki arba AMG.

Skanaus,
Saulyte