Diena po švenčių

Kaip praėjo šventės? Ar dosnus buvo Kalėdų senelis? Keistos tos dienos po švenčių būna. Daug žmonių darbe pasiėmę atostogas, tylu, ramu, mažai judesio, nes tie, kurie dirba, atrodo pavargę ir priblėsę..

Telepopmusik - Breathe tiesiog idealiai iliustruoja tą ramybę:



Skanaus klausymo,
Saulyte

p.s. šitas post'as jubiliejinis - 20 :) jej for me :)

Su šventėm!

Šiandien labai trumpam užbėgau. Tiesiog norėjau visus pasveikinti su šventėm. Linkiu, kad pasnigtų, kad Kūčios būtų šiltos ir ramios, o Kalėdos smagios ir pilnos šypsenų :)

Gerai nuotaikai:



Kadangi čia blogas apie muziką, visgi nesusilaikysiu neįmetus vieno gabaliuko - Archive - You Make Me Feel:



Visai nešventiškas, gal net truputį niūrus ir aš dar neapsisprendžiau, ar jis man iš tikrųjų patinka (man kažkaip vokalas kliūna).

Dar kartelį su šventėm!
Saulyte

Negi Kalėdos?

Šiandien prisnigo. Gal ne tiek daug, kiek prisnigdavo vaikystėje, bet man net ir tiek sniego kelia nuotaiką:) Jau nuo gruodžio pradžios vis mąstau, kada parašyti apie Kalėdinę muziką.. Dabar manau, kad pats metas.

Jau kelis paskutinius metus nebe taip stipriai jaučiu prieškalėdinį jaudulį, laukimą, nekantravimą ir šventinę nuotaiką. I blame it on the weather! :) Todėl man Let it Snow visada primena tikras Kalėdas su kalnais sniego:



Čia Dean Martin. Tiesa pasakius, tik šiandien sužinojau, kad būtent jis įdainavo mano mėgstamiausią šio gabalo versiją. Niaaam:)

Atkapsčiau ir dar vieną senieną:) Šiek tiek jaunesnę už praeitą dainelę. Hall & Oates - Jingle Bell Rock:



Smagu?:) Na, man tai tikrai:D

Judėkim prie mano prisiminimų. Slade ir jų Merry Christmas Everybody:



Kažkuriuo metu vaiksytėje prieš Kalėdas milijonus kartų jį klausiau. Smagi dainelė:) Truputį grubi, bet nemažiau šventiška:)

Kokios žiemos šventės be John Lennon? Happy Christmas (War is Over):



Įkvepia? Man gražu:) Gaila, kad nerandu nieko lietuviško, kas man šitaip stipriai asocijuotųsi su Kalėdom.. Užtat radau kelias man neįprastas, bet tikrai labai smagiai skambančias daineles. Pradėkim nuo The Bird And the Bee - Carol of the Bells:



Toliau mane nustebinęs Fiona Apple - Frosty The Snowman:



Net nežinau, ką man primena. Bet kažką smagaus ir mielo.

Kol kas tiek Kalėdų:)

Skanaus klausymo ir malonaus laukimo,
Saulyte

Nino

Nino Katamadzes koncerto Vilniuje proga viena iš pirmų mano išgirstų jos dainų - Olei:



Labanakt,
Saulyte

muzika filmui

Prieš porą savaičių galvos pravėdinimui nusprendžiau pažiūrėti kokį nors lengvą, malonų filmą. Išrinktasis - (500) Days of Summer. Tiesa pasakius, rinkausi pagal pavadinimą. Vasara asocijuojasi su lengvumu, vadinasi, tinka :)

Prasideda jis taip:






Ėch.. Man pirmieji garsai taaaip primena pasaką ;)

Neįtikėtina, bet filmas mažiau atitiko mano "noriu lengvumo" poreikius nei muzika. Visas šito filmo sountrack'as man dvelkia lengvumu. Ir netgi siurealumu. Ypač dabar, kai drėgna, šalta ir tamsu. Iki šiol buvo tik vienas filmas, kurio soundtrack'ą galėjau ramiai perklausyti nuo pradžios iki galo. Ir po to norėti jį išgirsti dar kartą. Brat 2. Dabar jau bus du :)

Pradėsiu nuo mane tiesiog sužavėjusio gabalo - jis papirko mane. Jo lengvumas kažkoks užburiantis. Jei ne lūžusi koja, būtent jo klausydama eičiau pasivaikščioti. Nes nuo tokių gabalų man kyla sparnai, o pasaulis su ausinėm tampa ryškesnių spalvų. The Temper Trap - Sweet Disposition:






Niam :)

Toliau mano vaikystės garsai - Simon & Garfunkel ir jų Bookends. Išleistas 1968 metais, o man atrastas tik 2009. Lengva, žavu, gera:





Net nežinau, ką išsirinkti toliau :) Gal ką nors energingesnio? Wolfmother - Vagabond:





Daugiau nebedėsiu nieko šitam post'e, nes baigsis, kad visą albumą sudėsiu :D

Nežinau kaip jums, bet man lengva ir gera. Nuoširdžiai rekomenduoju perklausyti visą soundtrack'ą. Tas, kas jį sudarinėjo, puikiai suderino tiek su filmu, tiek su mano skoniu ;) Turbūt į pastarąjį buvo daug atsižvelgta :D

Skanaus lengvumo,
Saulyte

Beveik reklamos auka

Turbūt daug kam yra tekę reklamoje išgirsti kokią mielą muzikinę temytę. Man irgi taip būna, bet paprastai jos man greit iškrisdavo iš galvos. Na, šį kartą buvo ne taip..

Vasaros pradžioje pamačiau šitą reklamą:



Na, ir užkabino dainelė. Porą dienų kuičiausi internete bandydama surasti, kas čia tokio. Galiausiai kažkokiam forume išskaičiau, kad turbūt tiek jos ir yra - 1 minutė sukurta specialiai reklamai. Buvo liūdna, bet ką padarysi.. Užvakar guodžiausi draugei, kad va, buvo graži dainelė - taip ir neradau. Pasižiūriu i komentarus po filmuku ir.. jėėė! :) Kažkas žino, kas tai yra :) Dabar žinau ir aš - Jose Le Gall/Didier Heinrich - Leading Lady. Valio :) Aišku, ne stipriai jis ilgesnis nei pati reklama - 2:10, bet vis tiek :)

Na, o kita reklama - pirmą kartą praeitą savaitę pamatyta Bitės reklama. O dainelė - Happyendless - Sweet:



Lietuviškos muzikos paprastai neklausau, bet šita - smagi. Ypač priedainis :)

O čia šiaip.. šiandien beieškant klipuko užkliuvo:



Labai "nelietuviškas" skambesys :) Bet still - priedainis yra geriausia :)

Skanaus savaitgalio,
Saulyte

Truputis gerai nuotaikai

Po atostogų spėjau pradirbti tik vieną savaitę ir vėl esu namie. Šį kartą priežastis ne tokia smagi - susilaužiau koją. Taigi, mieliau būčiau sveika darbe nei sulūžusi namie :)

Savo ir tų, kurie pro langą mato tą patį apsiniaukusį dangų kaip ir aš, nuotaikai pakelti siūlau porą neseniai atrastų dainelių. Smagus ir video, ir skambesys -Lusine - Two Dots:



Antroji - Peter, Bjorn & John - Young Folks:



Neįtikėtina kaip galima ratais vaikščioti aplink dainelę ir jos vis neišgirsti :D Pasirodo, ji mano playlist'e gyveno jau senokai, bet taip ir nebuvo išgirsta.. Taigi, dabar jau atitaisyta teisybė ;) Tik gaila, kad negaliu oficialaus video įdėti :(

Geros nuotaikos ir gerų garsų,
Saulyte

Su pirmu sniegu! (updated)

Pirmo sniego diena man visada buvo smagi ir jaudinanti. Nieko negaliu padaryti - balti automobiliai ir medžiai, ir laukai man daaaug labiau patinka nei lietus ir medžiai plikom šakom.

Taigi, ankstyvo sniego proga sumesiu visai neseniai iš naujo atrastų gabalų. Per atostogas (kurios baigėsi prieš savaitę) radau kompe užsimetusį failiuką su dainų pavadinimais. Matyt, kažkada seniai kažkur išgirdau ir užsirašiau su mintim "susirasiu ir dar paklausysiu". Kartais mane pirmas įspūdis apgauna ir antrą kartą klausant kokį gabalą jis pasirodo visai neįspūdingas ir būna pamirštamas.

Sąraše pirmas gabalas buvo Black Rebel Motorcycle Club - Head Up High:



Truputį niūru, bet daug man patinkančių gabalų yra truputį niūrūs :) Ir gal šiek tiek per daug monotoniškas, BET.. man jis patiko ir antrą, ir trečią kartus ;) Kažkodėl jis man puikiai derėjo prie visų šios savaitės rytų - tamsu ir šlapia, nesimato ryškių medžių lapų - visiškas ruduo.

Toliau Turin Brakes - Dark On Fire.
UPDATED neveikianti nuoroda į video:



Tiesa pasakius, šita dainelė nevisai buvo sąraše. Tiesiog pagal pavadinimą ji panašiausia į tai, ką buvau užsirašius. Nežinau, ar iš tikrųjų ją aš girdėjau prieš tuos kelis metus, bet man skamba ji tikrai maloniai ir džiaugiuosi, kad ją radau:)

Toliau šiek tiek energingesni gabalai. Pradėsiu nuo to, kuris man daugiausiai klausimų sukėlė. Snow Patrol - Wow:



Kur aš jį girdėjau? Kai pagal sąrašą susiradau ir pirmą kartą klausiau, ji man visai negirdėta pasirodė. Vokalas būtų tikrai įstrigęs. Bet žodžius jau žinojau. Vadinasi, kažkas yra perdainavęs. Mano girdėta versija buvo ne tokia šiurkšti. Tik niekaip neprisimenu kur ir kada aš ją girdėjau. Any ideas?

Energingai judam toliau - Modest Mouse-The View :) Skamba smagiai ir kažkokaip visai neįpareigojančiai, nors tekstas toks ir nėra. Bet man tiesiog smagu ją girdėti:






Ir šiandienos post'ą pabaigsiu The White Stripes dainele. I think I Smell a Rat:



Nuo pat ryto įkyriai sukasi mano galvoje. Net stebiuosi kaip aš ją galėjau pamesti tokiam ilgam laikui. Ech kaip man patinka šita gitara :) Šiaip visus priekaištus, kad ji nėra visiškai išbaigta, galėčiau atremti taip: šita dainelė man primena muzikinį pratimuką, kuris pakelia nuotaiką :)

Skanaus klausymo ant sniego,
Saulyte

Bum bum bum ;)

Šiandien įmetu šį tą, kas tikrai nepatenka į mano "tradicinį", įprastą playlist'ą. Net nežinau, kas juose yra žavaus, bet mane užkabino :)

Taigi, pradedu nuo to, ką seniausiai žinau, seniausiai išgirdau - Burial - Archangel. Pirmas kartas - prieš porą metų, kai pasirodė Untrue (2007) albumas, bet tada net neatkreipiau dėmesio.





Gal dėl to, kad daug "buko byto", kuris praktiškai nei tylėja, nei garsėja, nei greitėja, nei lėtėja, nesikeičia, nesivysto. Bet kažkodėl šį kartą mane užkabino ir nieko negaliu padaryti :) Visai smagiai klausosi, tik kažkokia niūrią nuotaiką kuria..

Judam toliau. The Knife - Silent Shout (2006):





Šiaip šitas gabalas senesnis už Archangel, bet aš jį tik visai neseniai pirmą kartą išgirdau :) Hmm.. ir čia "bytas" gan stipriai išreikštas, bet ta sintetinė melodija taip skaniai per visą gabalą bėga... :)

Na, ir pabaigai, mano šios savaitės atradimas - Ploc Party - Zephyrus (2008). Tiksliau, ne tiek Zephyrus, kiek Zephyrus (Phase One Remix). Nes pirmiausia išgirdau remiksą ir pasidarė įdomu, koks gi buvo originalas. Taigi, remiksas:



Ir originalas:



Remiksas užkabino ne iš pirmo karto, bet kai Mariaus (Pookio) playlistas dar karta užsishuffle'ino, pagalvojau, kad gal ir visai smagiai skamba. Vėlgi niūroka, "bukas bytas", lyg ir niekas niekur nesivysto, bet kažkodėl kabina.

Su originalu buvo dar keisčiau :) Išgirdau, pagalvojau, kad visiškai be ryšio gabalas ir pamiršau, bet youtube tab'as liko neuždarytas. Po kiek laiko pasileidau pasižiūrėti kas gi taip be ryšio man pasirodė ir atradau truputuką žavesio :) Bet nedaug. Aš vis dar apimta prieštaringų jausmų :D Kažko labai stipriai man čia trūksta, kažkas labai be ryšio atrodo - kaip juodraštis. Tarsi pavysčius šitą idėją, būtų galima kažką tikrai neblogo gauti :) O kaip jums atrodo?

Smagaus klausymo,
Saulyte

P.S. papublish'inau post'ą ir prisiminiau dar vieną dainelę. Brainbug - Nightmare:



Kažkodėl man primena Spragtuką ;)

Nuobodus gyvenimas?

Ne tik tiems, kas nuobodžiauja truputis energijos savaitės pabaigai :) The Yeah Yeah Yeahs - Dull life:





Energingai apie nelaimingą gyvenimą Röyksopp ft. Robyn - The Girl and the Robot:



Ir apie tai, kad merginų geriau neerzinti ;) Imogen Heap - Angry Angel:



Skirtingi stiliai, bet visi savaip uždegantys:)

Skanaus,
Saulyte

Back in time. Visoms dviem savaitėms

Jau antrą savaitę mano gyvenime vyksta du gražūs dalykai:

1. nepaprasto grožio rytai - kylantis, kabantis virš pievų, kelio, įsipainiojęs medžių viršūnėse rūkas, apšviestas kylančios saulės ir vis dar nenusileidusio mėnulio. Beveik stebuklinga.
   
2. Pink Floyd - muzika, kuri asocijuojasi su vaikyste, kuri mane užburia, kartais įkvepia, kartais atneša liūdesį, bet visada visada žavi.

Apie antrąjį dalyką čia ir pakalbėsiu. Taigi, prieš porą savaičių nusprendžiau, kad pats metas susipažinti su Pink Floyd šiek tiek labiau nei iki šiol. Visas dvi savaites mano ausinėse sukosi diskografija. Bent jau tiek, kiek man pavyko rasti/gauti. Taigi, tai, kas skambėjo:

• The Piper at the Gates of Dawn (1967)
• A Saucerful of Secrets (1968)
• Soundtrack from the Film More (1969)
• Ummagumma (1969)
• Atom Heart Mother (1970)
• Meddle (1971)
• Obscured by Clouds (1972)
• The Dark Side of the Moon (1973)
• Wish You Were Here (1975)
• Animals (1977)
• The Wall (1979)
• The Final Cut (1983)
• A Momentary Lapse of Reason (1987)
• The Division Bell (1994)
• kažkoks kratinys dainų, kurių nėra kituose albumuose

Pasirodo, kad pirmųjų albumų nesu niekad girdėjus. Iki šiol Ummagumma buvo seniausia, ką girdėjau. Na, dabar jau nebe:)

Taigi, pradėjau nuo The Piper at the Gates of Dawn. Pirmiausia, atsirado pojutis, kad klausau muzikos iš praeities. Iš tų laikų, kad buvo the Beatles:) Ir kažkaip labai ne pinkfloyd'iškai šitas albumas nuskambėjo. Visai kitoks nei tikėjausi, kitoks nei buvau įpratus, tikrai ne The Dark Side of the Moon arba The Division Bell. Nuostabus atradimas - Interstellar Overdrive. Neprisimenu, kada paskutinį kartą gabalas man būtų sukėlęs tiek daug prieštaringų jausmų:) Pirma mintis - smagi pagrindinė temelė, gal truputį per daug chaoso. Antra mintis - fuuui!!! Kaip išsijungia šitas siaubas?! :D (Čia išgirdus kaip skamba paskutinės 1,5 min). Trečia ir paskutinė (kol kas) mintis - niam!:) Noriu paklausyti dar:)



Ausinės būtinos siekiant geresnio efekto;)

Judam po truputį toliau. A Saucerful of Secrets. Kažkodėl asociacijos su the Beatles tik dar labiau sustiprėjo. Iš kitos pusės, nežinau ar dėl to, kad "senų" Pink Floyd skambesys mano ausiai įprastesnis pasidarė, ar dėl to, kad jie iš tikrųjų po truputį vis kitaip skamba, bet šitas albumas jau primena man mano pažįstamus Pink Floyd:) Ir su kiekvienu albumu vis labiau:)

Kuo man be galo jie patinka - jų galima klausytis. Sėdėti ir klausyti. Nes jų muzika ateina, pasiima mano dėmesį už rankos ir nusiveda:) Kiekvienas garselis yra įžanga į kitą garselį, o šitas, savo ruožtu, į dar kitą. Man Pink Floyd muzika - tai visuma, kurioje nėra atsitiktinių arba nereikalingų garsų. Naaa, gal ankstyvoji kūryba nevisai tokia, bet aš kalbu apskritai;)

The Dark Side of the Moon - kažkas ypatingo, nepaprasto, o kartu ir visiškai paprasta. Wish You Were Here albumas mano galvoje įrašytas nuo pačios pradžios iki pat pabaigos. Kiekvienas garselis. Ir kiek tų garselių daug:) O kokie jie gražūs:)

Kol kas darau pertrauką ir grįžtu į mūsų laikus:) Apie pačią grupę galima pasiskaityti Wiki arba AMG.

Skanaus,
Saulyte

A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding in Your Mind

Ką aš radau!!! Ir kaip tiksliai nusako mano potyrius pavadinimas :D Taigi, pakalbėkim apie Oasis - Falling Down (A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding in Your Mind).

Pirmiausia paragaujam iš štai čia. Ir nusiteikiam beveik 23 minutėms malonumo :)

EDIT: arba paklausom gyvai:



Taigi, pirmiausia apie šito gėrio kūrėją. Turbūt Oasis fanai iškart atpažino Falling Down:



Remiksą pagamino (nors man labiau norisi sakyti, kad Oasis gabalą savaip suinterpretavo) Amorphous Androgynous. Po šituo pavadinimu slepiasi žmonės iš Future Sound Of London - Garry Cobain ir Brian Dougans. Paklausius šito gabalo labai norisi perklausyti ir visus abu albumus - A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding In Your Mind: Volume 1 ir A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding In Your Mind: Volume 2 :)

Jei jau pradėjot klausyti psichodelinio burbulo, turbūt pastebėjot garsų įvairovę - gitaros, būgnai, sitaros, vaikų balsai, juokas, fleitos, skudučiai, violančelė, varnos (net varnos!), vyrai, moterys, rytų dvelksmas, pašėlusios elektronikos prieskonis, visas orkestras ir t.t. - milijonas įvairių garsų garselių, susijungiančių į nepaprastą A-B-A struktūros muzikos kūrinį. Ne kiekvieno gabalo galiu klausytis aktyviai nuo pradžios iki galo - tiesiog sėdėti ir klausyti. Neužsiimti pašaline veikla ir kreipti dėmesį į tai, ką girdžiu.

Keičiasi gabalo nuotaika, gražiai pereina iš šėlsmo į ramų (nuostabų, nepakartojamą) atsipalaidavimą, o po to pasigauna pagrindinę temą ir vėl energijos pliūpsnis. Kažkuo man primena Pink Floyd. Gal ne tiek skambesiu, kiek garsų įvairove, už rankos paimančia melodija ir vedančia nuo pradžios iki galo, beveik nepaleidžiančia.

Neberašysiu daugiau aukščiausio laipsnio epitetų. Tiesiog paliksiu mėgautis:)

Skanaus sproginėjimo,
Saulyte

dar Radiohead :)

na ir gerai, kad atsilieku truputuką, bet man nuo to džiaugsmo nemažiau:) Šiandien pas Radiohead'us radau naują dainelę, kurią galima atsisiųsti iš čia. O tiesiog paklausymui Utube'as:



Kadangi savo meilę jiems viešai jau esu deklaravus, tai turbūt nieko nenustebins, kad bent kol kas kritikos nebus. Negaliu pasakyta, kad likau pakerėta, bet instrumentinė pradžia man patiko:) net labai:) niam:) Ech.. maloniai niūru, radiohead'iška:)

Enjoy,
Saulyte

kodėl gi nesusimaišius? (updated)

Daug kas nemėgsta muzikos kratinių ir mišrainių. Iššskyrus tuos atvejus, kai tokių kratinių būna "pasibūvimuose" - kiekvieno skoniui, kaip sakoma:) Šiandien aš kratinį padarysiu čia.

Pradėkim nuo labai nebūdingo man pasirinkimo - Mozart - Requiem - Lacrimosa.



UPDATE: pakeista nuoroda į filmuką, nes sena nebeveikė :/

Netikėta? Bet labai gražu:) Ir didinga.. Ech.. Tiesa pasakius, man patinka klausytis kaip kiekviena nata, kiekvienas garsas yra atidirbtas ir išdainuotas/išgrotas su toookiu kruopštumu. Ir kaip po truputį lėtai, ramiai veda melodija, kaip auga ir kaupiasi jėga.. Nesmerkit manęs už klasiką;)

Ok, neliūdėkim stipriai ir pereikim prie kažko su daugiau energijos - Prokofiev - Romeo and Juliet:



Stipru :) Ir šoka gražiai.. Pagrindinė tema mano galvoje skambėjo kelias dienas ir aš vis niekaip negalėjau surasti jai pavadinimo. Galiausiai kreipiausi į ekspertus susiaurinus paieškos sąrašą iki tiek ir dar pridėjus labai aiškų apibūdinimą: skamba kaip pam pa dam pa dam pa dam pa dam pa dam pa dam dam :) Neįtikėtina, bet identifikuota buvo iš pirmo karto:) Neveltui sako, kad genialūs protai panašiai mąsto;)

Na, ir pabaigai kažkas visiškai neklasiško, bet ir ne nauja.



Keista, kaip aš vis atrandu kažka "šiek tiek" atsilikdama:) Na, sako, geriau vėliau negu niekad. Kažkaip keista, kad kai žiūrėjau Quantum Of Solace, Jack White & Alicia Keys - Another Way To Die iki mano smegenų neprisikasė. Šiaip jis man gana prieštaringus jausmus kelia. Įstrigti tai jis tikrai įstrigo, bet kaskart perklausius jį vis pagalvoju, kad iki gero gabalo jam kažko trūksta.. Man taip patinka, kai nuo gabalo pradžios iki pat pabaigos yra kažkas vežančio, vedančio, tempiančio, verčiančio judėti į priekį, o čia.. atsiranda ir kazkaip išsikvėpia..

Still, smagaus pasiklausymo,
Saulyte:)

Prisiminiau žiemą

Šią savaitę rytais mane persekioja rudens nuojauta. Dar prieš kelias dienas rytais praplėšus akis mane pasveikindavo saulės spinduliai, o dabar nebe.. Nors day.lt sako, kad saulė teka 1 min prieš nuskambant mano žadintuvui, saulę aš pamatau tik išėjus iš namų. Ir tai pro debesis.

Žodžiu, mano rudens nuojauta man priminė tris daineles - Big Log, Moonlight in Samosa ir Like I've Never Been Gone. Visos jos Robert'o Plant'o. Nuo pat pirmo karto, kai jas išgirdau praeitą rudenį/žiemą, jos man kelia kažkokią keistą ir nepaaiškinamą nostalgiją ir ilgesį. Šiaip, manau, tai būtų galima paaiškinti tuo, kad aš jas tikrai turėjau būti girdėjus dar iki praeitų metų. Mano tėvai nuolat klausydavosi muzikos, įskaitant Plant'ą ir Led Zeppelin, o tos trys dainelės pirmą kartą albumuose pasirodė 1982-1983 metais. Taigi, viskas paprasta. Nepaprasta tik tai, kad aš jas pastebėjau tik praeitais metais.

Dabar kaskart jas išgirdus, persikeliu į kitą laiką ir į kitą vietą. Praeitas spalis, senas kabinetas darbe, tirštas rūkas už lango (nesimato net bažnyčios bokšto), įsipainiojęs į miškus, "žieminės" garuojančios arbatos puodelis ir visiškas ramybės ir nerealumo jausmas. Būtent ten ir atsiduriu.. Kažkodėl man atrodo, kad tada buvau laiminga..

Apskritai, tai žinau ir daugiau Plant'o dainų;) Jo Dreamland albumas gyvena mano automobilyje. Praklausytas milijoną kartų, bet niekaip nenusibostantis. Įsimylėjau į Darkness Darkness gabalą, o po to ir į visą albumą. Neįprastas, keistas skambesys. Kažkoks šiek tiek egzotiškas jis man pasirodė. Daug įvairių emocijų ir išgyvenimų su juo susiję.. Dabar turiu tokį nediduką norą - susiveikti jo Nine Lives ir pagaliau išklausyti beveik viską, ką jis turi pasakyti:) Na gerai, ne viską. Bet tikrai labai daug;)

Prieš kelis metus buvau jo koncerte. Atsidūriau labai atsitiktinai ir nežinojau ko tikėtis. Į atmintį įsirėžė du dalykai:
1. jis atrodo visaaaai kitaip nei Led Zeppelin koncerto įraše, kurį prieš tai buvo tekę matyti. Ten jis buvo jaunas, lieknas, su kupeta garbanotų plaukų, kliošiniais suplyšusiais džinsais.. Na, o gyvai jis buvo senas ir sustorėjęs:) Tiesa, energijos jam užteko, tik muzika truputį kitokia ir energija kitokia.
2. gabalas, kurio iki tol ir po to niekur taip ir negirdėjau. Bet jis buvo puikus.. Ech..

Einu pasidarysiu arbatos ir dešimčiai minučių persikelsiu į kitą erdvę ir laiką;)

Sėkmės,
Saulyte

Woohoo

Dar vienas mažulytis labai labai smagus atradimas:) Negaliu nusėdėti kėdėje;) Už šitą skanumėlį esu dėkinga Vaidai. Koks balsas, kokia kabinanti melodija, kiek energijos!:) Girl power :D



Tik kažkodėl man visai nesinori klausyti studijinio įrašo.. Beje, šitas stebėtinai švariai atliktas. Žodžiu, mergina man paliko gilų įspūdį;)

Beje, kadangi tekstas toks savotiškas, tai labai smagu pasiskaityti kaip žmonės jį interpretuoja:D

Skanaus,
Saulyte

Apie tylą

Nors buvau nusprendusi rašyti apie muziką mano gyvenime taip jau nutiko, kad sulaukus visai nemenko amžiaus pirmą kartą išgirdau tylą. Ir likau sužavėta, nes iki šiol nieko panašaus gyvenime nesu girdėjus.

Beveik girdžiu komentarus apie tai, kad tyla - nieko ypatingo, kad galima pavažiuoti toliau nuo miesto ir prisiklausyti jos iki soties. Galbūt. Bet ta tyla, apie kurią kalbu, gyvena daugmaž 2 km virš žemės, tarp debesų. Visiška ir absoliuti. Jokio šniokštimo, ošimo, čiulbėjimo, kalbėjimo, urzgimo, ūžimo, barškėjimo.. Nieko! Vien tik tyla ir ramybė...

Esu tikra, kad nenorėčiau taip gyventi visą laiką, bet tos kelios minutės tylos.. jos buvo tokios malonios...

Raskite savo tylą;)
Saulyte

Girl power :)

Klausausi visokių gėrių ir nusprendžiau pasidalinti. Tiesa, atradau šitas daineles jau prieš kurį laiką, bet tada man jos buvo nuostabūs atradimai:)

Visapusiškai moteriška - tiek švelnu, tiek pašėlę ;)

Pirmiausia, Howling Bells - Setting Sun. Daina, suteikianti man sparnus:) Asocijuojasi su stovėjimu per šlapdribą troleibuso stotelėje. Kai visi aplink niūrūs ir apsiniaukę, o mano siela skrenda:) Atrasta jau labai seniai, bet nepamiršta:



Žingsniuojam toliau. Poros mėnesių senumo atradimas - Howling Bells - Nightingale. Ech, kokia ji man graži:) Ir kaip man patinka melodija - ji taip drąsiai žingsniuoja ir tiesiog vedasi kartu:) Atsiprašau už nekokią link'o kokybę - geresnės neduoda :( Labai gaila..




Nebeatsimenu, kada pirmą kartą išgirdau Yeah Yeah Yeahs - Gold Lion. Bet gerai atsimenu, kokį energijos pliūpsnį gavau:) Jėėėė!!! Girl power!!! :)



Ir pabaigai dar truputis Yeah Yeah Yeahs. Gabalas, kuris gelbėjo mane per sesiją. Heads Will Roll. Atsistok ir šok! Aš nenusėdžiu! Off off with your head!! :)



Tik nepatingėkit spustelėti HQ - garso kokybė žyyyymiai geresnė.

Skanaus,
Saulyte

Kasabian. West Ryder Pauper Lunatic Asylum

Jokio formalaus aprašymo. Vien tik įspūdžiai.

Fire įkvėpė paklausyti viso West Ryder Pauper Lunatic Asylum (2009). Neslėpsiu - su nedideliu nerimu susimečiau albumą į Winamp'ą. Pirmasis - Kasabian (2004) - labai patiko. Ir dar dabar patinka. Smagus, energingas, gyvas, truputį neprijaukintas. Toks jis man pasirodė. Todėl perklausius Empire (2006) truputį nusivyliau. Jis nebe toks laisvas pasirodė, labiau prijaukintas, standartiškesnis. Be to, jo man nelabai norėjosi pasileisti visu garsu ir šokti iki nukritimo:)

Spaudžiu Play ir ką gaunu? Pirma mintis - visai nieko. Antra - kas gi ten toliau?:) Labai smagiai klausosi, man patinka natūralus skambesys (būgnai, gitaros, variniai pučiamieji). Sintetikos minimaliai - tiek, kiek man ir norisi:) Taigi, niam:) Skaniai kramsnojasi ir dabar.

Ritminga ir nesunki muzika - to užtenka, kad nebegalėčiau ramiai sėdėti vietoje. Išskirti vieno ypatingo gabalo negaliu. Kol kas esu toje klausimosi stadijoje, kai akivaizdžiai nepatinkančių neradau, o visi likę patinka:)

Tiesa, vienas gabalas man visgi buvo siurprizas - West Ryder Silver Bullet. Tarsi ir nieko ypatingo, tarsi paprastas gabalas, o į pabaigą labai smagiai įsibėgėja ir įsiurbia. Negaliu neįsivaizduoti prerijų ir per jas ryžtingai besibraunančio raitelio:) Ech..



Šiaip iš tikrųjų labai skaniai susiklausė ir taip jaučiu, ryt darbe irgi smagiai klausysis:)

Gero klausymo,
Saulyte

Pradžių pradžia

Neseniai pasisėjo mintis mano galvoje užrašyti savo muzikinius ieškojimus:) Ir ji kilo todėl, kad paskutinius pusę metų vis netikėtai gaudavau paklausyti sau neįprastos muzikos. Tai pas draugus ką nugirsdavau, tai būdavau priversta kažko paklausyti ir užsikabliuodavau, tai pačiai smalsu būdavo išgirsti kažką pvz perskaičius straipsnį kokį. Žodžiu, mano playlist'as pasipildė man nebūdingais gabalais:)

Dabar trumpai apie save: pažintis su muzika prasidėjo dar turbūt mamos pilvuke. Vienas ankstyviausių vaikystės prisiminimų - muzika rytais. Pro truputį bundi į grojantį pasaulį:) Iki 15 metų savo muzikinį skonį pavadinčiau kaip "klausau bet ko". Tiesa, kažkada seniai seniai Radiohead pavogė mano širdį ir ją tebeturi. Bet vis kita, aplink juos, keitėsi, maišėsi, makalavosi:) Po to buvo www.alternative.lt periodas. Puslapio nebėra, bet geri prisiminimai liko:) Po to sekė dar keli panašūs puslapiukai. Tais laikais teko ir visokių straipsniukų parašinėti ir šiaip su įdomiais žmonėm pabendrauti, įdomios muzikos paklausyti. Kai baigėsi mokykla, baigėsi ir laisvo laiko pertelkius, todėl baigėsi ir straipsniukai:) Tiesa, mano skonis maišėsi toliau. Bet kažkokiu man būdingu skambesiu.

Taigi, visai neseniai nusprendžiau, kad jau pamiršau, ką reiškia tikras atradimo (playlist'e) džiaugsmas ir pradėjau klausyti beveik visko. Ir, pasirodo, tai yra sooo fun:)

Iš visos krūvos vis atsirenku, kas smagiausiai skamba;)

Pabaigai mano vakar dienos atradimas, į kurį mano nosytę bakstelėjo sesė - Kasabian - Fire:



Skanaus,
Saulyte