Prieš porą savaičių galvos pravėdinimui nusprendžiau pažiūrėti kokį nors lengvą, malonų filmą. Išrinktasis - (500) Days of Summer. Tiesa pasakius, rinkausi pagal pavadinimą. Vasara asocijuojasi su lengvumu, vadinasi, tinka :)
Prasideda jis taip:
Ėch.. Man pirmieji garsai taaaip primena pasaką ;)
Neįtikėtina, bet filmas mažiau atitiko mano "noriu lengvumo" poreikius nei muzika. Visas šito filmo sountrack'as man dvelkia lengvumu. Ir netgi siurealumu. Ypač dabar, kai drėgna, šalta ir tamsu. Iki šiol buvo tik vienas filmas, kurio soundtrack'ą galėjau ramiai perklausyti nuo pradžios iki galo. Ir po to norėti jį išgirsti dar kartą. Brat 2. Dabar jau bus du :)
Pradėsiu nuo mane tiesiog sužavėjusio gabalo - jis papirko mane. Jo lengvumas kažkoks užburiantis. Jei ne lūžusi koja, būtent jo klausydama eičiau pasivaikščioti. Nes nuo tokių gabalų man kyla sparnai, o pasaulis su ausinėm tampa ryškesnių spalvų. The Temper Trap - Sweet Disposition:
Niam :)
Toliau mano vaikystės garsai - Simon & Garfunkel ir jų Bookends. Išleistas 1968 metais, o man atrastas tik 2009. Lengva, žavu, gera:
Net nežinau, ką išsirinkti toliau :) Gal ką nors energingesnio? Wolfmother - Vagabond:
Daugiau nebedėsiu nieko šitam post'e, nes baigsis, kad visą albumą sudėsiu :D
Nežinau kaip jums, bet man lengva ir gera. Nuoširdžiai rekomenduoju perklausyti visą soundtrack'ą. Tas, kas jį sudarinėjo, puikiai suderino tiek su filmu, tiek su mano skoniu ;) Turbūt į pastarąjį buvo daug atsižvelgta :D
Skanaus lengvumo,
Saulyte
No comments:
Post a Comment