A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding in Your Mind

Ką aš radau!!! Ir kaip tiksliai nusako mano potyrius pavadinimas :D Taigi, pakalbėkim apie Oasis - Falling Down (A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding in Your Mind).

Pirmiausia paragaujam iš štai čia. Ir nusiteikiam beveik 23 minutėms malonumo :)

EDIT: arba paklausom gyvai:



Taigi, pirmiausia apie šito gėrio kūrėją. Turbūt Oasis fanai iškart atpažino Falling Down:



Remiksą pagamino (nors man labiau norisi sakyti, kad Oasis gabalą savaip suinterpretavo) Amorphous Androgynous. Po šituo pavadinimu slepiasi žmonės iš Future Sound Of London - Garry Cobain ir Brian Dougans. Paklausius šito gabalo labai norisi perklausyti ir visus abu albumus - A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding In Your Mind: Volume 1 ir A Monstrous Psychedelic Bubble Exploding In Your Mind: Volume 2 :)

Jei jau pradėjot klausyti psichodelinio burbulo, turbūt pastebėjot garsų įvairovę - gitaros, būgnai, sitaros, vaikų balsai, juokas, fleitos, skudučiai, violančelė, varnos (net varnos!), vyrai, moterys, rytų dvelksmas, pašėlusios elektronikos prieskonis, visas orkestras ir t.t. - milijonas įvairių garsų garselių, susijungiančių į nepaprastą A-B-A struktūros muzikos kūrinį. Ne kiekvieno gabalo galiu klausytis aktyviai nuo pradžios iki galo - tiesiog sėdėti ir klausyti. Neužsiimti pašaline veikla ir kreipti dėmesį į tai, ką girdžiu.

Keičiasi gabalo nuotaika, gražiai pereina iš šėlsmo į ramų (nuostabų, nepakartojamą) atsipalaidavimą, o po to pasigauna pagrindinę temą ir vėl energijos pliūpsnis. Kažkuo man primena Pink Floyd. Gal ne tiek skambesiu, kiek garsų įvairove, už rankos paimančia melodija ir vedančia nuo pradžios iki galo, beveik nepaleidžiančia.

Neberašysiu daugiau aukščiausio laipsnio epitetų. Tiesiog paliksiu mėgautis:)

Skanaus sproginėjimo,
Saulyte

dar Radiohead :)

na ir gerai, kad atsilieku truputuką, bet man nuo to džiaugsmo nemažiau:) Šiandien pas Radiohead'us radau naują dainelę, kurią galima atsisiųsti iš čia. O tiesiog paklausymui Utube'as:



Kadangi savo meilę jiems viešai jau esu deklaravus, tai turbūt nieko nenustebins, kad bent kol kas kritikos nebus. Negaliu pasakyta, kad likau pakerėta, bet instrumentinė pradžia man patiko:) net labai:) niam:) Ech.. maloniai niūru, radiohead'iška:)

Enjoy,
Saulyte

kodėl gi nesusimaišius? (updated)

Daug kas nemėgsta muzikos kratinių ir mišrainių. Iššskyrus tuos atvejus, kai tokių kratinių būna "pasibūvimuose" - kiekvieno skoniui, kaip sakoma:) Šiandien aš kratinį padarysiu čia.

Pradėkim nuo labai nebūdingo man pasirinkimo - Mozart - Requiem - Lacrimosa.



UPDATE: pakeista nuoroda į filmuką, nes sena nebeveikė :/

Netikėta? Bet labai gražu:) Ir didinga.. Ech.. Tiesa pasakius, man patinka klausytis kaip kiekviena nata, kiekvienas garsas yra atidirbtas ir išdainuotas/išgrotas su toookiu kruopštumu. Ir kaip po truputį lėtai, ramiai veda melodija, kaip auga ir kaupiasi jėga.. Nesmerkit manęs už klasiką;)

Ok, neliūdėkim stipriai ir pereikim prie kažko su daugiau energijos - Prokofiev - Romeo and Juliet:



Stipru :) Ir šoka gražiai.. Pagrindinė tema mano galvoje skambėjo kelias dienas ir aš vis niekaip negalėjau surasti jai pavadinimo. Galiausiai kreipiausi į ekspertus susiaurinus paieškos sąrašą iki tiek ir dar pridėjus labai aiškų apibūdinimą: skamba kaip pam pa dam pa dam pa dam pa dam pa dam pa dam dam :) Neįtikėtina, bet identifikuota buvo iš pirmo karto:) Neveltui sako, kad genialūs protai panašiai mąsto;)

Na, ir pabaigai kažkas visiškai neklasiško, bet ir ne nauja.



Keista, kaip aš vis atrandu kažka "šiek tiek" atsilikdama:) Na, sako, geriau vėliau negu niekad. Kažkaip keista, kad kai žiūrėjau Quantum Of Solace, Jack White & Alicia Keys - Another Way To Die iki mano smegenų neprisikasė. Šiaip jis man gana prieštaringus jausmus kelia. Įstrigti tai jis tikrai įstrigo, bet kaskart perklausius jį vis pagalvoju, kad iki gero gabalo jam kažko trūksta.. Man taip patinka, kai nuo gabalo pradžios iki pat pabaigos yra kažkas vežančio, vedančio, tempiančio, verčiančio judėti į priekį, o čia.. atsiranda ir kazkaip išsikvėpia..

Still, smagaus pasiklausymo,
Saulyte:)

Prisiminiau žiemą

Šią savaitę rytais mane persekioja rudens nuojauta. Dar prieš kelias dienas rytais praplėšus akis mane pasveikindavo saulės spinduliai, o dabar nebe.. Nors day.lt sako, kad saulė teka 1 min prieš nuskambant mano žadintuvui, saulę aš pamatau tik išėjus iš namų. Ir tai pro debesis.

Žodžiu, mano rudens nuojauta man priminė tris daineles - Big Log, Moonlight in Samosa ir Like I've Never Been Gone. Visos jos Robert'o Plant'o. Nuo pat pirmo karto, kai jas išgirdau praeitą rudenį/žiemą, jos man kelia kažkokią keistą ir nepaaiškinamą nostalgiją ir ilgesį. Šiaip, manau, tai būtų galima paaiškinti tuo, kad aš jas tikrai turėjau būti girdėjus dar iki praeitų metų. Mano tėvai nuolat klausydavosi muzikos, įskaitant Plant'ą ir Led Zeppelin, o tos trys dainelės pirmą kartą albumuose pasirodė 1982-1983 metais. Taigi, viskas paprasta. Nepaprasta tik tai, kad aš jas pastebėjau tik praeitais metais.

Dabar kaskart jas išgirdus, persikeliu į kitą laiką ir į kitą vietą. Praeitas spalis, senas kabinetas darbe, tirštas rūkas už lango (nesimato net bažnyčios bokšto), įsipainiojęs į miškus, "žieminės" garuojančios arbatos puodelis ir visiškas ramybės ir nerealumo jausmas. Būtent ten ir atsiduriu.. Kažkodėl man atrodo, kad tada buvau laiminga..

Apskritai, tai žinau ir daugiau Plant'o dainų;) Jo Dreamland albumas gyvena mano automobilyje. Praklausytas milijoną kartų, bet niekaip nenusibostantis. Įsimylėjau į Darkness Darkness gabalą, o po to ir į visą albumą. Neįprastas, keistas skambesys. Kažkoks šiek tiek egzotiškas jis man pasirodė. Daug įvairių emocijų ir išgyvenimų su juo susiję.. Dabar turiu tokį nediduką norą - susiveikti jo Nine Lives ir pagaliau išklausyti beveik viską, ką jis turi pasakyti:) Na gerai, ne viską. Bet tikrai labai daug;)

Prieš kelis metus buvau jo koncerte. Atsidūriau labai atsitiktinai ir nežinojau ko tikėtis. Į atmintį įsirėžė du dalykai:
1. jis atrodo visaaaai kitaip nei Led Zeppelin koncerto įraše, kurį prieš tai buvo tekę matyti. Ten jis buvo jaunas, lieknas, su kupeta garbanotų plaukų, kliošiniais suplyšusiais džinsais.. Na, o gyvai jis buvo senas ir sustorėjęs:) Tiesa, energijos jam užteko, tik muzika truputį kitokia ir energija kitokia.
2. gabalas, kurio iki tol ir po to niekur taip ir negirdėjau. Bet jis buvo puikus.. Ech..

Einu pasidarysiu arbatos ir dešimčiai minučių persikelsiu į kitą erdvę ir laiką;)

Sėkmės,
Saulyte

Woohoo

Dar vienas mažulytis labai labai smagus atradimas:) Negaliu nusėdėti kėdėje;) Už šitą skanumėlį esu dėkinga Vaidai. Koks balsas, kokia kabinanti melodija, kiek energijos!:) Girl power :D



Tik kažkodėl man visai nesinori klausyti studijinio įrašo.. Beje, šitas stebėtinai švariai atliktas. Žodžiu, mergina man paliko gilų įspūdį;)

Beje, kadangi tekstas toks savotiškas, tai labai smagu pasiskaityti kaip žmonės jį interpretuoja:D

Skanaus,
Saulyte

Apie tylą

Nors buvau nusprendusi rašyti apie muziką mano gyvenime taip jau nutiko, kad sulaukus visai nemenko amžiaus pirmą kartą išgirdau tylą. Ir likau sužavėta, nes iki šiol nieko panašaus gyvenime nesu girdėjus.

Beveik girdžiu komentarus apie tai, kad tyla - nieko ypatingo, kad galima pavažiuoti toliau nuo miesto ir prisiklausyti jos iki soties. Galbūt. Bet ta tyla, apie kurią kalbu, gyvena daugmaž 2 km virš žemės, tarp debesų. Visiška ir absoliuti. Jokio šniokštimo, ošimo, čiulbėjimo, kalbėjimo, urzgimo, ūžimo, barškėjimo.. Nieko! Vien tik tyla ir ramybė...

Esu tikra, kad nenorėčiau taip gyventi visą laiką, bet tos kelios minutės tylos.. jos buvo tokios malonios...

Raskite savo tylą;)
Saulyte