Daug kas nemėgsta muzikos kratinių ir mišrainių. Iššskyrus tuos atvejus, kai tokių kratinių būna "pasibūvimuose" - kiekvieno skoniui, kaip sakoma:) Šiandien aš kratinį padarysiu čia.
Pradėkim nuo labai nebūdingo man pasirinkimo - Mozart - Requiem - Lacrimosa.
UPDATE: pakeista nuoroda į filmuką, nes sena nebeveikė :/
Netikėta? Bet labai gražu:) Ir didinga.. Ech.. Tiesa pasakius, man patinka klausytis kaip kiekviena nata, kiekvienas garsas yra atidirbtas ir išdainuotas/išgrotas su toookiu kruopštumu. Ir kaip po truputį lėtai, ramiai veda melodija, kaip auga ir kaupiasi jėga.. Nesmerkit manęs už klasiką;)
Ok, neliūdėkim stipriai ir pereikim prie kažko su daugiau energijos - Prokofiev - Romeo and Juliet:
Stipru :) Ir šoka gražiai.. Pagrindinė tema mano galvoje skambėjo kelias dienas ir aš vis niekaip negalėjau surasti jai pavadinimo. Galiausiai kreipiausi į ekspertus susiaurinus paieškos sąrašą iki tiek ir dar pridėjus labai aiškų apibūdinimą: skamba kaip pam pa dam pa dam pa dam pa dam pa dam pa dam dam :) Neįtikėtina, bet identifikuota buvo iš pirmo karto:) Neveltui sako, kad genialūs protai panašiai mąsto;)
Na, ir pabaigai kažkas visiškai neklasiško, bet ir ne nauja.
Keista, kaip aš vis atrandu kažka "šiek tiek" atsilikdama:) Na, sako, geriau vėliau negu niekad. Kažkaip keista, kad kai žiūrėjau Quantum Of Solace, Jack White & Alicia Keys - Another Way To Die iki mano smegenų neprisikasė. Šiaip jis man gana prieštaringus jausmus kelia. Įstrigti tai jis tikrai įstrigo, bet kaskart perklausius jį vis pagalvoju, kad iki gero gabalo jam kažko trūksta.. Man taip patinka, kai nuo gabalo pradžios iki pat pabaigos yra kažkas vežančio, vedančio, tempiančio, verčiančio judėti į priekį, o čia.. atsiranda ir kazkaip išsikvėpia..
Still, smagaus pasiklausymo,
Saulyte:)
No comments:
Post a Comment