Dykumos.. (updated)

Pusę dienos klausiau pačios įvairiausios muzikos ieškodama savo "happy song". Šiandien turiu progą džiaugtis ir jaustis laiminga, bet tas jausmas niekaip neprasimušė pro streso/nuovargio/darbu luobą. Pagalvojau, kad gal jam lengviau bus prisikasti iki manęs, jei aš jam sukursiu teisingą nuotaiką su teisinga muzika.

Rezultatas: neradau savo "happy song", džiaugsmas tūno kažkur beveik pasiekiamas ranka (čia kaip žinojimas, kad kišenėje turi saldainį ir kai tik baigsis meeting'as/turėsi laiko/pasitaikys proga galėsi jį suvalgyti;)), atrasta krūva kitų dainų (kurios nelabai tinka pagal "happy" apibrėžimą).

Viena iš tokių rastų dainų - America - A Horse With No Name:



Ten dainuojama apie dykumą:) Graži dainelė. Aš ją galėčiau apibūdinti kaip šviesiai liūdną:) Mąsčiau apie jos tekstą ir sumąsčiau, kad tas dykumos motyvas pakankamai dažnai išlenda mano mėgstamoj muzikoj. Ir nors aš dar neturiu dykumos muzikos playlist'o, gali būti, kad tuoj galėsiu susidaryti tokį:)

Pirmiausia, kas pagalvojus apie dykumas ir muziką, ateina į galvą - Peter Gabriel albumas Passion. Jis man visas dvelkia smėliu, vėju ir kupranugarių karavanais:) Toliaaaau... Sting ir mano jau minėtas Mad About You (They say a city in the desert lies..) ir, aišku, Desert Rose.



Toliau The Stranglers ir jų Golden Brown. Asociacija su dykuma turbūt grynai iš klipo, kuriame mane žavi nerealus abejingumas ir nuobodžiavimas jų veiduose;)


The Stranglers - Golden Brown by EMI_Music

Garso kokybė liūdnoka:( Link'as į geresnės kokybės (gal) video (be embed galimybės).

Judam į tikras dykumas - Dakarą ir Wock - Sama Amie (prieš akis iškart iškyla rožinis Lac Rose).



Pagal last.fm reitingą, mano vienas iš pirmaujančių gabalų:)

Jei jau persikėlėm į Afriką, tai negalima nepaminėti mane pirmam kurse apėmusios Ambient Africa manijos (dabar jau viskas gerai - praėjo:D). Na, ir dainelė, kuri mane iš pradžių sudomino klipu, o tik vėliau ir pačiu savo skambesiu - Johnny Clegg ir Savuka - Scatterlings Of Africa:



Kaip jie šoka!!!

Skanaus klajojimo po muzikinę dykumą,
Saulyte

Atkasiau senienų

Ne tokių senų, kaip galima tikėtis pagal pavadinimą:) Mažiau senų. Iš MIF'o pačios pačios pradžios:) Kai kas gal net prisimins tuos laikus;)

Net nežinau, ko šiandien klausiausi, kai staiga pajutau tiesiog poreikį (ne norą) paklausyti Calexico albumo Feast of Wire. O post'ą nusprendžiau parašyti, nes mane apėmė beveik nerealus jausmas. Viena iš priežasčių, kodėl mane taip žiauriai žavi muzika - jos magic powers. Teleportacija erdvėje ir laike;)

Man patinka, kad su muzika grįžta ne tik prisiminimai, bet ir nuotaikos, pojučiai. Čia kaip ant puslapio imti ir uždėti kitą css'ą:) Tarsi niekas nepasikeitė, bet viskas atrodo (ir jaučiasi) kitaip.

Net mano kūnelis reaguoja į kiekvieną garsą. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad man ne tik skambesys šito albumo patinka. Man patinka visas JAUSMAS (su visa puokšte potyrių).

Kartais pagalvoju, kad gal tokia ir turėtų būti muzika - ne vien garsas, bet viskas komplektas potyrių. Juk koncertai paprastai palieka žymiai gilesnį įspūdį nei įrašas. Ir, manau, kad būtent dėl to, kad prie garso prisideda vaizdas ir jausmas. Truputį nuklydau į lankas - prašau atleisti:)

Šio post'o kaltininkas:



Pabandykit ir jūs apauginti šita muziką:)

Skanaus,
Saulyte

Tęsiant apie orą

Nors šiandien oras toks, kad aš net sugebėjau pietus ant terasos pavalgyti, visgi kuo toliau, tuo rečiau taip bus. Kuo toliau, tuo labiau vyraus lietus ir sniegas.. Be saulutės, be žydro dangaus.. Tiesa, pilko dangaus fone pro mano langą plaukiantys tamsūs pūkuoti debesys atrodo fantastiškai;)

The Be Good Tanyas ir jų Rain and Snow:



(tiesioginis URL1 ir URL2 (jei URL1 neveiks))

Šiaip nesu tokio skambesio gerbėja, bet šitas kažkuo papirko:) Be to, dera prie praeitam post'e apgyvendintų dviejų pirmo sniego gabalų;)

Skanaus,
Saulyte

Pirmas sniegas (updated)

Sena naujiena: šiandien pasnigo pirmą kartą:) Vos neparašiau šiemet. Tai būtų melas;) Šį šaltąjį sezoną:)

Ta proga, pirmas sniegas kitų ausimis: Emancipator - First snow:



UPDATE: pakeistas filmukas - dabar be tylos pabaigoje.

Likau truputį apžavėta;)

UPDATE: netyčia užėjau dar vieną gabalą, pavadintą First Snow. Jo autorius - Clint Mansell.



Pagal video akivaizdu, kad tai - The Fountain soundtrack'o dalis. Pamenu, kad kai žiūrėjau šitą filmą, buvo minčių susirasti visą soundtrack'ą ir perklausyti. Bet kažkaip užsimiršo šitos mintys bėgant laikui:)

Skanaus,
Saulyte

p.s. kur man tas Emancipator taip žiauriai girdėtas?

Muzika iš vaikystės

Turbūt ne paslaptis, kad mano muzikinį skonį stipriai įtakojo mano vaikystė su visa muzika, kurios klausė mano tėvai. Išties, vieni iš pirmųjų mano prisiminimų yra susiję su ta muzika. Apskritai, mano vaikystėje buvo labai daug garsų (bent jau toje, kurią prisimenu). Įdomu, ką tai apie mane sako ;)

Kažkaip vakar užkliuvo mintys už Queen su David Bowie atliktos Under Pressure:



Kadangi nebuvo progos perklausyti, tai šita melodija sukosi mano galvoje iki šiandien. Po to, kai pagaliau priėjo rankos prie muzikos, ji ėmė suktis mano ausinėse ;) Viena mintis apie šitą gabalą man neduoda ramybės: kodėl Bowie niekad jos neatliko kartu su Queen'ais gyvai (tam turėjo beveik 10 metų - 1981 ji buvo įrašyta, o 1991 mirė Freddie Mercury) ir ar nesigraužė jis po to? Juk po Mercury'io mirties praktiškai kiekvienam koncerte jis ją sudainuoja (bent jau taip teigia šaltiniai). Ir kilo man šita mintis po to, kai prieš porą metų užsimušdama ieškojau kokio nors koncertinio šito gabalo įrašo, kur jie dainuoja KARTU. Bet neradau. Užtat radau, kad niekad nebuvo tokio koncerto:)

Rašydama apie Queen'us negaliu nepaminėti Bohemian Rhapsody. Daug kas ją vadina geriausia visų laikų daina:) Šitam filmuke kartu su Radio Ga Ga:



Man baisiai patinka šitas filmukas, nes girdisi kaip visa ta (nežmoniškai) didelė minia dainuoja kartu. Na, o čia studijinis įrašas, kuriame vien Bohemian Rhapsody:



Net nežinau, kuo ji man patinka. Gal savo skambesio įvairove, melodingumu, o gal tiesiog mūsų vibracijos sutampa:)

Vis dar prisimenu, kaip mano mama liūdėjo, kai per radiją pranešė, kad Freddie Mercury numirė.. Ėch..

Skanios kelionės laiku,
Saulyte

Boom boom boom

Apsileidau baisingai. Neberašau čia, nebeklausau muzikos apskritai. Turiu pasiteisinimų - darbe dirbau, namie bandžiau mokytis.. Bet vis tiek niekas nepateisins manęs iki galo :)

Šiandien trumputis gabaliukas - John Lee Hooker - Boom Boom. Pradžiai ta versija, kuri mano galvoje gyvena jau milijoną metų (nežnia iš kur, nežinia kaip, be pavadinimo, tiesiog šitas motyvas man iki skausmo žinomas):



O po to yra dar krūva įvairiausių studijinių atlikimų, gyvų atlikimų, bet ŠITAS yra pats GERIAUSIAS man :) O jums? ;)

Skanaus,
Saulyte