Ne tokių senų, kaip galima tikėtis pagal pavadinimą:) Mažiau senų. Iš MIF'o pačios pačios pradžios:) Kai kas gal net prisimins tuos laikus;)
Net nežinau, ko šiandien klausiausi, kai staiga pajutau tiesiog poreikį (ne norą) paklausyti Calexico albumo Feast of Wire. O post'ą nusprendžiau parašyti, nes mane apėmė beveik nerealus jausmas. Viena iš priežasčių, kodėl mane taip žiauriai žavi muzika - jos magic powers. Teleportacija erdvėje ir laike;)
Man patinka, kad su muzika grįžta ne tik prisiminimai, bet ir nuotaikos, pojučiai. Čia kaip ant puslapio imti ir uždėti kitą css'ą:) Tarsi niekas nepasikeitė, bet viskas atrodo (ir jaučiasi) kitaip.
Net mano kūnelis reaguoja į kiekvieną garsą. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad man ne tik skambesys šito albumo patinka. Man patinka visas JAUSMAS (su visa puokšte potyrių).
Kartais pagalvoju, kad gal tokia ir turėtų būti muzika - ne vien garsas, bet viskas komplektas potyrių. Juk koncertai paprastai palieka žymiai gilesnį įspūdį nei įrašas. Ir, manau, kad būtent dėl to, kad prie garso prisideda vaizdas ir jausmas. Truputį nuklydau į lankas - prašau atleisti:)
Šio post'o kaltininkas:
Pabandykit ir jūs apauginti šita muziką:)
Skanaus,
Saulyte
No comments:
Post a Comment