Nors buvau nusprendusi rašyti apie muziką mano gyvenime taip jau nutiko, kad sulaukus visai nemenko amžiaus pirmą kartą išgirdau tylą. Ir likau sužavėta, nes iki šiol nieko panašaus gyvenime nesu girdėjus.
Beveik girdžiu komentarus apie tai, kad tyla - nieko ypatingo, kad galima pavažiuoti toliau nuo miesto ir prisiklausyti jos iki soties. Galbūt. Bet ta tyla, apie kurią kalbu, gyvena daugmaž 2 km virš žemės, tarp debesų. Visiška ir absoliuti. Jokio šniokštimo, ošimo, čiulbėjimo, kalbėjimo, urzgimo, ūžimo, barškėjimo.. Nieko! Vien tik tyla ir ramybė...
Esu tikra, kad nenorėčiau taip gyventi visą laiką, bet tos kelios minutės tylos.. jos buvo tokios malonios...
Raskite savo tylą;)
Saulyte
No comments:
Post a Comment