Užvakar pažiūrėjau Black Hawk Down. Supratau, kodėl niekad nežiūriu filmų apie karą. Nes karas yra žiauru. Kare žmogaus gyvybė nieko neverta. Jau nekalbant apie visą politiką, kuri slypi už karo lauko. Negalėjau šito nutylėti :)
O parašyti šiaip norėjau apie soundtrack'ą. Kažkaip bežiūrint filmą, jis man pasirodė labai tinkamas, papildantis vaizdą ir šiaip kažkur nuo vidurio pradėjau galvoti, kaip eisiu ieškot soundtrack'o. Tai vat radau :) Ir kažkaip truputuką nusivyliau.. Tiksliau, reikėtų sakyti, kad prisiminiau, kodėl man paprastai soundtrack'ai nepatinka :) O nepatinka, nes jiems visada visada kažko trūksta. Kai pagrindines temas girdi filme, tai jos skamba super. Ir trunka pvz 1 minutę. O kai klausai 5 min tos pačios temos, tai mane veikt pradeda monotonija. Soundtrack'ų gabalai paprastai neturi to kažko, kas stumia gabalą į priekį, kas verčia jo klausytis, klausytis, klausyyyytis ir sekti kiekvieną kvėptelėjimą :)
Tai va, nors man ir patinka afrikietiški garsai, šitą soundtrack'ą visiškai nurašiau prie foninės muzikos, bet vienas gabalas pasirodė toks visai nieko. Jūsų dėmesiui Rachid Taha ( رشيد طه) - Barra Barra:
Ir net negaliu pasakyti kodėl jis man užkliuvo, nes kaskart klausydama pagalvoju, kad jis ištęstas :D
Ieškodama, ka gi reiškia tas "barra" visai netikėtai pamačiau, kad Rachid Taha yra grojęs/dainavęs su Robert Plant ir Brian Eno. Įdomu :)
Skanaus,
Saulyte
No comments:
Post a Comment