Tie, kas gyvena Vilniuje, žino, kaip vakar vakare atrodė miestas - viena didelė čiuožykla:) Su nerealiai glazūruotais paviršiais - žvilgantis ledo sluoksnis žaviai dengė laiptus, šaligatvius, suolelius, medžius, autobusų stoteles. Tai vat klaidžiojau vakar vakare oranžinių gatvės lempų šviesoje po didelę čiuožyklą, o galvoje sukosi Panda Bear - Slow Motion:
Aš žinau, kad šitas gabalas skamba kaip truputį užsikirtęs, pasikartojantis, niekur nejudantis, kažko pritrūkęs ir t.t. Nors pradžia atrodo daug žadanti. Bet man jis vakar taaaaip tiko kažkodėl. Gal todėl, kad visi ėjo lėtai, atsargiai, mažučiais žingsniukais taip in slow motion:)
Be to, jis ir šiaip gerai užkrečia smegenis..
Skanaus klausymo,
Saulyte
p.s. klausant garsiai daug įdomių garsiukų fone pasigirsta:)
p.p.s. šiandien einu į Nino koncertą. Praeitais metais baisiai norėjau nueiti, bet tada bilietų kainos buvo baisios, tai teko atidėti savo norus (pasirodo, tik metams:)). Ta proga, žvilgtelėkit į "archyvinę medžiagą":)
No comments:
Post a Comment